Siekiant stambių užsakymų verta pamiršti tarpusavio konkurenciją

Gražina Liukaitytė

Lietuvos lazerių gamintojai steigia asociaciją, nes tarpusavio konkurenciją nusveria nauda susivienijus dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir siekti valstybės užsakymų Lietuvoje. Bendradarbiaujant tikimasi išsaugoti ir mokslinį potencialą, nes aukštųjų technologijų kūrimas nerado vietos ir tarp prioritetų, kuriems bus skiriama ES struktūrinių fondų lėšos. 

Dabar Lietuvoje veikiančios šviesos ir lazerių technologijų pramonės įmonės per metus pagamina ir parduoda produkcijos už 10 mln. EUR, o per artimiausius 10 metų planuoja padidinti pardavimus iki 1 mlrd. Lt. Dešimt lietuviškų bendrovių visą pagamintą lazerinę produkciją parduoda užsienyje – JAV, Japonijoje, 1 Malaizijoje, Taivane, Pietų Korėjoje, Europos Sąjungos šalyse.

„Mes nusprendėme burtis į asociaciją ir bandyti įgyvendinti Vakaruose dažnai taikomą, bet Lietuvoje dar nelabai populiarų principą „bendradarbiaukime konkuruodami“, – paaiškina Rimantas Kraujalis, vienas iš asociacijos iniciatorių, didžiausios Lietuvoje lazerius ir įrangą gaminančios bendrovės „Eksma“ vadovas.

Anot jo, lazerių technologijų gamintojai Lietuvos rinkoje ir nekonkuruoja. Pavyzdžiui, tarp „Eksmos“ produkcijos pirkėjų yra šveicariškų laikrodžių gamintoja „Rolex“, Austrijos stiklo dizaino įmonė „Swarovsky“.

Pernai „Eksmos“ apyvarta sudarė 23 mln. Lt.

„Todėl manau, kad mums pavyks rasti tarpusavio bendradarbiavimo formas. Kartu bus lengviau įgyvendinti strateginę rinkodarą, numatyti vartotojų poreikius“, – aiškina p. Kraujalis.

Padeda Azijos augimas

„Tokia konsolidacija leistų dabar palyginti smulkioms įmonėms susiburti ir dalyvauti tarptautiniuose projektuose, taip pat vykdyti projektus ir Lietuvoje“, – sako p. Kraujalis.

Pasak jo, Lietuvos vartotojų kol kas nepasiekia vietinių lazerių ir šviesos įrangos gamintojų produkcija, kuri yra paklausi Vakaruose. Gamintojai tikina, kad buvo bandymų parduoti savo produkciją Lietuvoje, tačiau daugiausia tai – tik labai smulkūs užsakymai. Ponas Kraujalis apgailestauja, kad vietiniai lazerinių technologijų gamintojai pralaimi ir kai kuriuos stambius valstybinius užsakymus – naujoms pasų gaminimo technologijoms diegti, karvių ženklinimui ir kt. Nekuriamos ir medicinos praktikoje plačiai taikomos lazerinės technologijos.

„Mums naudinga turėti asociaciją, nes valstybė su mažomis įmonėmis nelabai šneka“, – teigia Kęstutis Jasiūnas, UAB „Ekspla“ direktorius. Ši bendrovė kartu su UAB „Šviesos konversija“ yra pikosekundinių lazerių pasaulio gamintojų penketuke.

Pasak p. Jasiūno, pasaulinė lazerių rinkos plėtra šiuo metu yra sulėtėjusi – nesmukti lietuvių apyvartai padeda tik Azijos šalių augimas.

„Kadangi JAV, Japonijoje, ES šalyse ekonomikos augimas stabtelėjo, finansavimas į aukštąsias technologijas ir mokslą taip pat „prikirptas“. Tai atsiliepė ir mūsų rezultatams – apyvarta šiemet bus truputį mažesnė nei pernai. Pagrindinės rinkos sumažėjo apie 30%, todėl mums padeda Kinijos, Korėjos, Indijos ekonomikos augimas“, – aiškina „Ekspla“ vadovas. Pasak jo, vienas kitas pirkėjas jau atsiranda ir Rusijoje. Ponas Jasiūnas teigia, kad lietuviškų lazerių kokybė leidžia jiems konkuruoti pasaulio rinkose, sėkmę lemia ir laiku surastos nišos, jose gamintojai plečia veiklą.

Mokslas – sau, verslas – sau

Ponas Jasiūnas apgailestauja, kad lazerininkams ir kitų aukštųjų technologijų kūrėjams nebus prieinami ES struktūriniai fondai – Lietuvos bendrajame programavimo dokumente ši šaka apeita.

„Dar ir dėl to kuriame asociaciją, nes praeis kokie 5 m. ir mes būsime nebekonkurencingi. Mokslinis bagažas, kurį mes paveldėjome iš sovietinių laikų, baigia išsisemti. O naujo, deja, neatsiranda“, – sako jis.

Lazerių gamintojai primena, kad prieš kuriant bet kokią technologiją, kurią galima būtų pritaikyti praktiškai, reikia atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus. Ponas Kraujalis teigia, kad Vakaruose juos lygiomis dalimis finansuoja valstybė, verslo subjektai ir patys gamintojai.

„Lietuvoje verslas nefinansuoja tokių tyrimų. Tikiuosi, kad ateityje naujų lazerinių technologijų kūrimą finansuoti bus pajėgios ir sustiprėjusios Lietuvos bendrovės“, – viliasi jis.

Andrius Nikitinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, apgailestauja, kad šalyje iki šiol mokslas ir pramonė kiekvienas eina savo keliu.

„Mokslas daromas grynai mokslui, neatsižvelgiant į verslo poreikius. Įmonė, jei ji pajėgi, gali užsisakyti sau reikalingus tyrimus, tačiau ir iš valstybės biudžeto skiriant pinigus mokslui reikėtų atsižvelgti į pramonės interesus“", – mano jis.