GERIAUSIEJI BĖGA IŠ LIETUVIŠKŲ UNIVERSITETŲ

 

MILDA AUGUSTINAITYTE


Žema studijų kokybė veja iš Lietuvos pačius talentingiausius mokinius ir studentus.

 

J.Jonušą studijuoti kviečia Anglijos universitetai

Net 70 proc. - tiek talentingų studentų, kurie mokyklose buvo olimpiadų laimėtojai, savo mokslinę ir darbinę ateitį sieja su užsieniu. Tai parodė viešosios nuomonės ir faktų tyrimų kompanijos "Factus" bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atliktas tyrimas.

Pirmakursis studentas Julius Jonušas tik praėjusių vasarų atsisveikino su mokyklos suolu. Būdamas moksleivis jis pelnė ne vienų apdovanojimų moksleivių olimpiadose. Pavyzdžiui, Indonezijoje vykusioje 2-ojoje tarptautinėje mokinių astrofizikos ir astronomijos olimpiadoje jis laimėjo bronzos medalį, o iš Ispanijoje vykusios tarptautinės moksleivių matematikos olimpiados parsivežė pagyrimo raštų.

Šiandien savo mokslines žinias J.Jonušas gilina Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, tačiau mano, kad šioje aukštojoje mokykloje visų savo galimybių neišnaudoja. Tad dabar Julius ieško galimybių studijuoti svetur ir gauti geresnį išsilavinimų. Šiais metais jis dalyvavo konkursuose į kelis užsienio universitetus ir jau gavo kvietimus studijuoti dviejose Anglijos aukštosiose mokyklose. "Ar tikrai ryšiuosi iškeliauti į Angliju, priklausys dar ir nuo to, ar kokybiškos bus šio semestro studijos lietuviškame universitete", - sako vaikinas.

Lietuvišku universitetu gerokai nusivylė ir kitas Vilniaus licėjaus mokinys Dominykas Gustas. Mokydamasis gimnazijoje jis kelis kartus užėmė prizines vietas Lietuvos moksleivių matematikos olimpiadose. Šiais mokslo metais jis išbandė matematikos studijas Vilniaus universitete. Šešių mėnesių studijų šiame universitete rezultatas toks: Dominykas planuoja išvykti iš Lietuvos. "Stojau į JAV, Anglijos ir Vokietijos universitetus", - sako jis.

Geriausieji liktų, jeigu gerėtu studijų kokybė
„Factus" bei ŠMM atliktas tyrimas liudija, kad dauguma studentų liktų Lietuvoje, jeigu juos tenkintų lietuviškų universitetų studijų kokybė, jei būtų daugiau galimybių dalyvauti užsienio mainų programose. Jaunuoliai taip pat mini, kad juos nuo emigracijos sulaikytų ir tinkamas atlygis už darbą, geresnės gyvenimo perspektyvos, motyvacija, išsilavinimą atitinkanti darbo vieta bei nemokamas aukštasis mokslas.
Šiuo metu lietuviai dažniausiai studijoms renkasi Vokietijos, JAV, Didžiosios Britanijos bei Danijos

universitetus. Danija ir Vokietija populiarios dėl to, kad mokslas ten nemokamas. Anglija lietuvius traukia todėl, kad čia galima mokytis anglų kalba, kurios dažniausiai išmokstama vidurinėje mokykloje. Šioje šalyje taip pat yra nemažai garsių universitetų. O štai JAV universitetai vilioja studentus finansinėmis skatinimo priemonėmis - stipendijomis. 

 

Kol kas vaikinas žino atsakymus tik iš Anglijos: yra kviečiamas ten studijuoti. "Tad jeigu negausiu teigiamų atsakymų iš kitų šalių universitetų, matyt, važiuosiu studijuoti į Didžiųjų Britanijų", - teigia D.Gustas.

 

Mokosi ne dėl akių

 

Per metu studijuoti į užsienio universitetus išvyksta daugiau kaip tūkstantis Lietuvos jaunuolių. Tarp jų vis daugiau -pačių gabiausių ir įvairiuose mokslo konkursuose pasižymėjusių talentų. Kai kuriems pavyksta įstoti į pačius geriausius, prestižiškiausius pasaulio universitetus, kiti tenkinasi mažesnio "kalibro" aukštosiomis mokyklomis. Bet absoliuti dauguma išvy-kusiųjų vienu balsu teigia, kad Vakaruose mokytis geriau.

Tad kodėl lietuviški universitetai netenkina moksleivių medalininkų?

D.Gustas išvardija kelias priežastis: pirma, kai kuriose aukštosiose mokyklose visai nemokslinė aplinka, antra, pagal aukštus vakarietiškus standartus dirba mažuma dėstytojų, trečia, nemažai vadinamųjų studentų nemotyvuoti ir neturi tikslo mokytis, o tai trukdo siekiantiesiems žinių.

"Tarkime, stebėjau, kaip per pačių sudėtingiausių paskaitų elgiasi bendramoksliai, - galiniuose suoluose sėdinčios merginos skaitė moteriškus žurnalus, o kai kurie vaikinai sprendė kryžiažodžius. Aš pats mokiausi Vilniaus licėjuje. Ten buvau įpratęs per pamokų gauti žinių, išsiaiškinti, kas neaišku. O universitete kitaip: dėstytojas aiškina, vėliau teiraujasi, ar studentai suprato, o šie net ir nesupratę tyli ir pro langų žiūri", - ironiškai pasakoja D.Gustas.

Nusivylę lietuvišku aukštuoju mokslu, patys geriausi moksleiviai bei studentai šiemet itin gausiai stoja į užsienio universitetus

Panašias studentų nepasitenkinimo studijomis priežastis iškelia ir "Factus" bei ŠMM atliktas tyrimas "Šalies ir tarptautinių olimpiadų dalyvių analizė". Olimpiadininkų buvo prašoma įvertinti studijų Lietuvos universitetuose kokybę nuo 1 iki 10 balų. Paaiškėjo, kad aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje jie vertina vidutiniškai septyniais balais, o mokslus Europos aukštosiose mokyklose gabūs jaunuoliai įvertino kur kas geriau nei lietuviškose. Esminė nepasitenkinimo gimtuoju universitetu priežastis -pasenusi ir poreikių neatitinkanti mokymosi aplinka. Taip pat nusenusios mokymosi priemonės, neįdomios paskaitos ir praktikos nebuvimas.

Be to. olimpiadininkų vertinimu, dėstytojai orientuojasi ne į geriausius studentus, bet į vidutiniokus. "Europoje tikrai yra universitetų, kurie prastesni už lietuviškus. Tačiau mes turime vidutinio studento problemą: dėstytojai taikosi prie susirinkusios auditorijos lygio. O juk į kai kurias studijų programas pakliūva, švelniai sakant, nelabai gabūs žmonės. Ir tokiu atveju kenčia patys gabiausi, kurie per paskaitas neturi ką veikti", - apibendrina Studijų kokybės vertinimo centro direktorius Eugenijus Stumbrys.

Beje, gabiausi studentai atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje nemažai dėstytojų linkę simuliuoti.

Daiva Repečkaitė Lietuvoje yra baigusi bakalauro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Po to ji nusprendė išbandyti magistro studijas užsienyje. Tad šią vasarą mergina baigė antrosios pakopos studijas Centrinės Europos universitete. Tai amerikietiško universiteto filialas, įsteigtas Europoje.

Studijų kainos užsienyje

Danijoje mokslas Europos Sąjungos piliečiams nemokamas.


Anglijoje metai studijų kainuoja vidutiniškai apie 11,5 tūkst. Lt. Tiesa, kai kur, pvz., Velse, studijas iš dalies (apie 60 proc.) 

finansuoja  valstybė. Be to, galima pasiimti beprocentę studijų paskolą.


Olandijoje metai studijų vidutiniškai kainuoja apie 5 tūkst. Lt. Studijos iš dalies finansuojamos valstybės. Likusiai sumai sumokėti taip pat galima pasiimti studijų paskolą.


Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, JAV studijų kaina varijuoja nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų per metus. Galimi finansavimo būdai -stipendijos už ypač gerus akademinius laimėjimus, didelį talentą studijų srityje arba sportinius rezultatus.

 

"Vengrijoje į paskaitas dėstytojai ateidavo iš principo labiau pasirengę nei Lietuvoje. Nebuvo tokio požiūrio: mes apsimetame, kad mokome, o jūs apsimetate, kad mokotės", - lygina pašnekovė. Ji taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje labai daug dėstymo krūvio tenka doktorantams, nors jie turi dar mažai patirties.

 

Motyvas išvažiuoti - geresnis darbas 
 

Lietuvos studentams į užsienio aukštąsias mokyklas įstoti padedančios "Hakes Lietuva" atstovė Rūta Jonušaitė sako, kad šiais metais lietuvių, norinčių išvažiuoti studijuoti į Vakarus, daugėja.

"Manau, jog susidomėjimas studijomis užsienyje didėja ir dėl to, kad dalis studentų nusivilia aukštojo mokslo kokybe Lietuvoje, ir dėl ekonominių priežasčių. Juk šiuo metu dauguma studentų ar abiturientų nežino, kas jų laukia kitais metais: ar bus pradėta vykdyti nauja aukštojo mokslo reforma, ar bus didinamas mokestis už aukštąjį mokslą", - sako R.Jonušaitė.

Užsienyje jaunimas tikisi įgyti geresnį išsilavinimą, vėliau dirbti kurioje nors Vakarų šalyje, gauti didesnį atlyginimą ir padaryti geresnę karjerą.

S.Masiulis studijuoti užsienyje nori dėl akivaizdžiai geresnių karjeros perspektyvų

Štai dar vienas pavyzdys: pirmakursis biochemijos studentas Simonas Masiulis mokydamasis mokykloje taip pat dalyvavo ir užėmė prizinių vietų įvairiuose moksleivių mokslo konkursuose. Jis savo bakalauro studijoms pasirinko lietuviškų universitetą. Tiesa, mokslo kokybe Simonas garsiai nesiskundžia, tačiau nerimą jam kelia visai kitas dalykas. "Su tokia specialybe, kaip biochemija, Lietuvoje praktiškai nėra ką veikti", - aiškina jaunuolis.

Žvelgdamas į karjeros perspektyvas jis ketina kelti sparnus iš Lietuvos. "Dabar esu pateikęs prašymus stoti į penkis Anglijos universitetus ir iš dviejų jau sulaukiau atsakymų, kad įstojau". - sako Simonas.

Tiesa, vaikinas daiktų į kelionę dar nesikrauna. Šiuo metu jis skaičiuoja, kiek reikėtų paimti paskolų, jeigu vis dėlto nuspręstų rizikuoti ir vykti studijuoti į kitą šalį. "Šiuo metu mano planas toks: jeigu negausiu palankaus finansavimo tam, kad iš naujo įstočiau į pirmą kursą užsienyje, tuomet liksiu Lietuvoje. Bet būtinai vėlesniais metais išbandysiu studijų mainų programas. Galbūt tokios programos metu pavyks gerai užsirekomenduoti ir pakliūti Vakaruose į magistrantūros studijas, po kurių ten bent keletą metų galėčiau dirbti", - apibendrina studentas. 


Veidas, 2009 03 09