GINČAI
DĖL SKĘSTANČIŲ ALAUS BURBULIUKŲ BAIGTI
Trečiadienį
visame pasaulyje Airijos globėjo šv. Patriko dieną šventę žmonės iš
gausių diskusijų temų sąrašo galėjo išbraukti vieną daug ginčų kėlusį
klausimą: pagaliau įrodyta, kad alaus Guinness burbuliukai tikrai
skęsta.
Šią
savaitę mokslininkai paskelbė galiausiai įrodę, kad šito tiršto
tamsaus alaus burbuliukai nepaklūsta įprastiems dėsniams ir, užuot kilę
į viršų, jie leidžiasi žemyn.
Mūsų
grupė prieš kelerius metus bare atliko preliminarius eksperimentu, bet
rezultatai nepasirodė patikimi, - pasakojo Edinburgo universiteto
Chemijos fakulteto mokslininkas Andrew Alexanderis.
Iš pradžių
manyta, jog, pilant alų į bokalą, burbuliukai atrodo skęstantys todėl,
kad susidaro žemyn nukreipta skysčio srovė.
Dabar nuodugnus
tyrimas parodė, kad, alui nusistovėjus bokale, su jo sienelėmis besiliečiančius
burbuliukus veikia trintis, labai panaši į tą, kuri yra jaučiama pirštais
braukiant per stiklą, todėl jie nebegali iškilti į viršų.
Bokalo viduryje
esntys burbuliukai gali laisvai judėti aukštyn - taip susidaro ratu
judanti srovė, kuri spaudžia žemyn ir priverčia leistis pakraščiuose
prie pat stiklo esančius burbuliukus.
Edinburgo
universiteto mokslininkai, kurie dirbo kartu su kolegomis iš Kalifornijos
Stanfordo universiteto, apie skęstančius burbuliukus net sukūrė filmuką,
kuris turėtų nuraminti visus savo akimis negalinčius patikėti alaus mėgėjus.
Lietuvos rytas, 2004 03 18, Nr. 63 (4023) |