Jis prasideda Vilniaus universiteto Fizikos fakultete veikiančioje mokykloje ,,Fizikos olimpas". Kas joje mokosi? Ar gali drįsti kaimo vaikas pasibelsti į jos duris?

Šiais klausimais domėjosi VL korespondentai.

Laukiami kaimo vaikai

 

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Vilniuje, Saulėtekio alėjoje, Fizikos fakulteto rūmų n aukšte, akį patraukė užrašas: „Ypatingai gabių mokinių ugdymo mokykla „Fizikos olimpas“.

VL korespondentus maloniai pasitiko šios mokyklos direktorius Teorinės fizikos katedros prof. habil. dr. Antanas Rimvidas Bandzaitis ir direktoriaus pavaduotojas Puslaidininkių fizikos katedros doc. dr. Stasys Tamošiūnas.

Pokalbį ir pradėjome apie galimybes kaimo vaikams atrasti šį savitą gabių mokinių židinį.

– Aš pats gimiau Ukmergės rajono Pakalnės kaime, todėl gerai žinau, kaip nelengva kaimo vaikui siekti mokslų. Kaimo vaikai būna ypač darbštūs, mes jais didžiuojamės. Štai tradiciniame, jau 17-ajame, fizikos čempionate, Lietuvos fizikų čempionu tapo Mažeikių Gabijos gimnazijos mokinys Aleksas Mazeliauskas iš Užlieknės kaimo Mažeikių rajone. Tai didelis pasiekimas. Šį mokinį fizikos moko mokytoja Genovaitė Meinorienė, – pasakojo doc. S. Tamošiūnas.

Prof. A. R. Bandzaitis pabrėžė, jog „Fizikos olimpe“ atsiras vietos kiekvienam gabiam jaunuoliui ar jaunuolei, nesvarbu, kur jis gyventų – kaime, mieste ar miestelyje.„Ši papildomo ugdymo įstaiga ją baigusiesiems atveria kelius kopti į tiksliųjų mokslų aukštumas. Į VU Fizikos fakultetą baigusieji „Fizikos olimpą“ priimami be konkurso, – kalbėjo prof. habil. dr. A. R. Bandzaitis.

Mokyklos „Fizikos olimpas“ vaidmenį universitetui ir fakultetui Fizikos fakulteto dekanas Jūras Banys apibūdino šiais žodžiais:

„Tai būsimųjų mokslininkų kalvė. Neįsivaizduoju be jos fizikos ar matematikos mokslų ateities. Ji naudinga ne tik Vilniaus universitetui ar kitai aukštajai mokyklai, bet ir mūsų valstybei“.

Įsteigė verslininkas Petras Jonušas

Fizikos fakulteto vadovai neslėpė susižavėjimo mokyklos „Fizikos olimpas“ steigėjų tarybos pirmininku verslininku Petru Jonušu. Jis ne tik pasiūlė steigti gabių fizikai ir matematikai jaunuolių papildomo ugdymo įstaigą, bet ir ant savo pečių užsidėjo jos išlaikymo naštą. „Mes ne tik didžiuojamės, bet ir esame dėkingi Petrui Jonušui, be kurio tokios mokyklos nebūtume galėję įkurti. Jis nuo pat įsteigimo iki šiol rūpinasi mokyklos gyvybingumu. Nemažai metų mokėjo atlyginimus mokyklos dėstytojams, rūpinosi net mokinių atvykimu į Vilnių – apmokėdavo jiems kelionę į Vilnių ir atgal, per sesijas skirdavo dienpinigių, – sakė S. Tamošiūnas.

Iš tiesų sunku būtų pervertinti Petro Jonušo nuopelnus ugdant gabius jaunuolius, sudarant jiems galimybę dalyvauti tarptautinėse olimpiadose bei pasiruošti tiksliųjų mokslų studijoms aukštosiose mokyklose.

Verslininkas Petras Jonušas

Pokalbyje su VL korespondentu P. Jonušas kukliai vertino savo indėlį. Jis sakė: „Fizikos olimpas“ – didelio būrio žmonių kūrinys, o pirmiausia – VU Fizikos fakulteto profesorių, mokslininkų kūdikis. Tiek mokyklos direktorius prof. A. R. Bandzaitis, tiek jo pavaduotojas doc. S. Tamošiūnas deda daug pastangų, kad mokykla dirbtų kūrybingai. Rūpinasi mokykla ir Fizikos fakulteto dekanas prof. J. Banys, prodekanas prof. J. Storasta. „Fizikos olimpe“ dėsto iškiliausi VU Fizikos fakulteto profesoriai, paskaitas mokiniams skaito geriausieji Vilniaus miesto mokyklų mokytojai, Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus pedagoginio universitetų fizikai. Ačiū visiems, kurie man padėjo įkūnyti sumanymą ugdyti ypač gabius tiksliesiems mokslams vaikus“, – VL sakė P. Jonušas.

P. Jonušas pats yra baigęs Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, vėliau dirbęs Vilniaus Viršuliškių vidurinėje mokykloje ir ją išgarsinęs tarptautinių fizikos olimpiadų nugalėtojais. Ruošdamas mokinius fizikos tarptautinėms varžyboms, dalyvaudamas įvairiose pasaulio šalyse vykstančiose fizikos olimpiadose, pastebėjo, jog mūsų jaunuoliams labai sunku varžytis su kitų valstybių bendraamžiais. Ir ne dėl gabumų stokos, o dėl nepakankamo tiksliųjų mokslų dėstymo lygio bendrojo lavinimo mokyklose. Tarptautinėse olimpiadose pateikiamos itin sunkios užduotys, kurias nelengva įveikti jaunuoliams, besimokantiems pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos programas.

Daug neatitikimų tarp vietinės ir tarptautinio lygio fizikos programų: matematikos mokymas nepakankamai derinamas su fizikos mokymu, po reformų sudėtingesniems fizikos skyriams liko mažiau valandų, prastoka fizikos kabinetų materialinė bazė, trūkumų turi vadovėliai.
– Atotrūkis tarp lietuviškų fizikos dėstymo programų ir tarptautinių – pakankamai didelis. Jį įveikti buvo galima vieninteliu būdu – įsteigti papildomo ugdymo mokymo įstaigą, – sakė P. Jonušas.

Mokykla buvo įsteigta 1994 m. Tai – ne pelno organizacija, o viešoji, nevalstybinė ugdymo įstaiga.

Akmenuotas kelias rožėmis pražysta

Pavaduotojas doc. S. Tamošiūnas mums papasakojo apie „Fizikos olimpo“ šiokiadienius ir šventes: „Fizikos fakulteto studentai atvirai prisipažįsta, jog trejų metų kelias „Fizikos olimpe“ nepaprastai sunkus, akmenuotas, bet vėliau – rožėmis pražysta: be rūpesčių įžengi į aukštąją, tampi lyderiu, gauni stipendiją, pasiūlo darbą mokslinėje laboratorijoje.

Į „Fizikos olimpą“ mokiniai priimami, atsižvelgiant į jų pasiekimus Lietuvos moksleivių fizikos olimpiadose, taip pat dalyvavimą fizikos čempionate, vykstančiame kasmet gruodžio mėnesio pirmą šeštadienį, mokymąsi mokykloje. Dėstoma pagal steigėjų tarybos patvirtintą programą, pagrįstą pasaulinių fizikos olimpiadų dalykiniu turiniu.
Mokslas trunka trejus metus. Mokykloje mokosi 40–60 jaunuolių. Per mokslo metus vyksta keturios sesijos – vasaros (dviejų savaičių), rudens, pavasario, žiemos - po savaitę. Mokiniai išklauso apie 750 paskaitų, atlieka laboratorinius darbus, išsprendžia per 1000 sudėtingų uždavinių.

– Dirbti tenka daug. Tik atkakliausieji baigia mokyklą. Malonu pastebėti, kad nuo mūsų mokyklos įsteigimo metų visi fizikos olimpiadų dalyviai, iškovoję medalius, yra „Fizikos olimpo“ ugdytiniai, – sako prof. A. R. Bandzaitis.

„Fizikos olimpo“ rengiamos ir mokomosios fizikos olimpiados rudens, žiemos ir pavasario sesijose, kuriose šalia teorinių užduočių įtraukiamos ir eksperimentinės. Ypač įdomus vasaros sesijos metu vykstantis atvirasis fizikos čempionatas, į kurį pakviečiami dalyvauti profesoriai, docentai, mokslų daktarai, studentai, fizikos mokytojai ir mokiniai. Čempiono laukia ne tik garbė, bet ir tūkstančio litų didysis prizas.

2004 m. baigęs „Fizikos olimpo“ mokyklą, dabar studijuojantis VU Fizikos fakultete Donatas Majus vienintelis kol kas triskart tapo „Fizikos olimpo“ čempionu.

S. Tamošiūnas džiaugiasi, kad net JAV universitetuose studijuojantys jaunuoliai domisi fizikos čempionatais, juose dalyvauja. Į eilinį fizikos čempionatą 2006 m. birželio 19 d. doc. S. Tamošiūnas pakvietė ir mus. Pažadėjome atvykti, bet tik kaip korespondentai...

Daug širdies įdeda „Fizikos olimpo“ vadovai, dėstytojai, kurdami mokyklos šviesią aplinką, suteikdami gilių mokslo žinių.

Uždarosios akcinės bendrovės „Fima“, „Folis“ bei mokyklos „Fizikos olimpas“ steigėjų tarybos pirmininkas P. Jonušas bendrai įsteigė vertingą didįjį prizą – asmeninį nešiojamąjį kompiuterį, kuris kasmet įteikiamas Lietuvos mokinių fizikos olimpiadų vyriausios dalyvių grupės nugalėtojui.

Apsilankę „Fizikos olimpe“, supratome, jog būtent čia švyti mūsų rytdienos mokslo pragiedruliai. Lietuvos ateitis ir garbė priklauso ne vien nuo šaunių krepšininkų, bet ir talentingų mokslininkų, kuriems kelią į mokslo aukštumas tiesia „Fizikos olimpas“.