(Pagal Artūro Blocho „Pilnąjį Merfio dėsnių rinkinį, pabaigtąją kolekciją“)

12. KOMPIUTERIJOS MERFIO DĖSNIAI

GEDIMŲ PROGNOZĖS:
Jei kompiuteryje kažkas sugenda, tai nebus, ko tikėjotės.

PROGNEZO(?) RELIATYVUMO SUVOKIMAS:
Tik jūsų paties požiūris pasakys jums, ar tai tikra kompiuterių revoliucija, ar paprastas maištas.

TECHNOLOGJOS SENĖJIMO dėsnis:
„State-of-art“ kompiuteris, kurį jūs pirkote šiandien, po 18 mėnesių bus supermarketo preke.

SĄRAŠŲ PILNUMO dėsnis:
Bet kuriam pilnam sąraše nebus pačio svarbiausio elemento.

TIKĖTINO IŠRADIMO dėsnis:
Kompiuterį turėjo išrasti Pandora.

VAKUUMINIO MONITORIAUS dėsnis:
Jei monitorius gali turėti tik vieną vakuuminį vamzdį, tai jis turi būti tikrai didelis.

KLAVIŠŲ MIGRACIJOS dėsnis:
Kai jūs įprasite naudoti „Ctrl“ ir „Alt“ klavišus, kažkoks naujas industrijos ergonomikos mokslas nuspręs, kad jie būtinai turi būti visiškai kitoje klaviatūros vietoje.

KIETOJO DISKO TALPOS dėsnis:
Kuo talpesniu atrodo kietasis diskas tą dieną, kai jį perkate, tuo greičiau jį užpildys duomenys.

SPAUSDINTUVO RUBŲ dėsnis:
Jei Gutenbergas būtų turėjęs tik kompiuterį ir spausdintuvą, jis niekada nebūtų atspausdinęs Biblijos.

AKSESUARŲ POREIKIO dėsnis:
Jei tai tik aksesuarai, kodėl mes taip nenorime jų?

LIKIMO dėsnis:
Tikrai nedaug kas blogo gali atsitikti jūsų kompiuteriui, iki jį įjungsite.

BYLŲ PAVADINIMO KŪRIMO dėsnis:
Kuo sunkiau jums seksis parinkti bylos pavadinimą iš aštuonių simbolių, tuo beprasmiškesnis šis pavadinimas bus.

PATOBULINIMO dėsnis:
Jūs negalite seno šuns išmokyti triukų, bet tikrai galite pridėti skambaliukų ir švilpukų į savo kompiuterio „pooch“.

PROGRAMINĖS ĮRANGOS dėsnis:
Jei jūsų programa veikia puikiai ir nekyla jokių rūpesčių, atsisiųskite naujesnę versiją ir tai visam laikui pamiršite.

NELAIMIŲ PROGNOZIŲ dėsnis:
Jūs galite prognozuoti nelaimes, tačiau negalite sumažinti jų dažnio ir pasekmių baisumo.

APDAIRUMO PASIRINKIMO dėsnis:
Ruošiantis blogiausiam nereiškia, kad tai neatsitiks.

DUOMENŲ PRARADIMO dėsnis:
Kietojo disko sugedimo tikimybė auga tiesiogiai proporcingai dienų skaičiui, praėjusių nuo duomenų kopijavimo dienos.

MINIATŪRIZACIJOS dėsnis:
Bandymas sutalpinti jūsų personalinį kompiuterinį pasaulį į 8 1/2 x 11 dydžio užrašų knygelę panašus į specialaus seminaro Merfio institute lankymą.

Kėdė nulaužta koja – ir tai geriau, nei sugedęs kompiuteris.

Bjauriausias sutvėrimas namuose – neveikiantis kompiuteris.

Kuo daugiau žmonių pažįstu, tuo labiau imu mylėti kompiuterius.

Kai perdega šaldytuvas – kenčia kūnas, kai užgęsta monitorius – dvasia.

Jei sugedo kompiuteris – geriau pats netaisyk.

Sudaužytas kompiuteris suteikia daugiau širdgėlos nei sudaužytas automobilis.

Erdvė – iliuzija, disko erdvė – juo labiau.

Nesvarbu, kiek turite atminties, – jos niekada nepakanka.

Kiekviena puiki programa visada reikalauja daugiau atminties, nei turi jūsų kompiuteris.

Kai galiausiai nusipirksite pakankamai atminties, nepakaks disko erdvės.

Kietasis diskas visada pilnas.

Jei programai pakanka atminties ir disko erdvės, ji tikrai „nulūš“.

Jei programa dar „nenulūžo“, ji laukia tinkamo momento.

Nesvarbu kiek sugebėjote nusiderėti pirkdami kompiuterio komponentus, jų kaina kris tuoj pat po pirkimo.

Visi komponentai pasensta.

Greitis, kuriuo sensta kompiuterių komponentai yra tiesiogiai proporcingas jų kainai.

Programinės įrangos klaidų niekas negali pastebėti, išskyrus galutinį vartotoją.

Techninės pagalbos inžinierius niekada nebus matęs jūsų kompiuterio modelio.

Reikalingos atsarginės dalys jau nebegaminamos.

Kompiuteriai daro labai greitai ir labai tikslias klaidas. Variacija: Kompiuteris – įrenginys pagreitinantis ir automatizuojantis žmogaus klaidas.

Kompiuteris – tai elektroninis įrenginys, kuris nepakeis žmogaus iki neišmoks juoktis iš viršininko pokštų ir suversti savo kaltę dėl padarytų klaidų kitam kompiuteriui.

Įveskite bet kokį 11 ženklų paprastą skaičių, kad pratęstumėte...

– Variacijos – Nuspauskite visus klavišus, kad pratęstumėte...

– Nuspauskite bet kurį klavišą, kad pratęstumėte arba bet kurį kitą, kad užbaigtumėte.

– Kad išvengtumėte sistemos perkrovimo, nuspauskite „Reset“ ir neatleiskite.

– Pirkite „Pentium III“ ir galėsite greičiau perkrauti kai „pakibs“.

KODĖL REIKIA SAKYTI NE „KOMPIUTERIS“, O „KOMPIUTERĖ“?:
1. Kai tik jūs įsigyjate vieną iš jų, tuoj pat pamatote dar geresnę.
2. Niekas, išskyrus kūrėją, nesupranta jų vidinės logikos.
3. Ji įsimena net menkiausias jūsų klaidas, kad vėliau jums jas primintų.
4. Specifinė kalba, kuria viena jų bendrauja su kita, niekam iš pašalinių nesuprantama.
5. Pranešimas „Bad Command or File Name“ yra tiek pat informatyvus kaip ir pareiškimas: „Jei tu pats nežinai, kodėl aš ant tavęs pykstu, tai aš tikrai to nesakysiu“.
6. Kai tik jūs prisirišate prie vienos iš jų, pastebite, kad jos priedams išleidžiate pusę algos.

TECHNIKOS NETOBULUMO dėsnis:
Žmogui, kad atsigautų, reikia dviejų pirštų, kompiuteriui – trijų.

Trys klavišai, kurie sukrėtė DOS.

DOS niekada nesako: „Exellent command or filename“...

„RESET“ – ne klavišas, o karti būtinybė.

Kad išeitumėte į meniu, nuspauskite „RESET“.

Septynios bėdos – vienas „RESET“.

Kas sena paminės, tam „FORMAT C“.

Neleiskite kompiuteriui suprasti, kad jūs skubate.

Dramblys – tai pelė, pagaminta pagal valstybinį užsakymą.

Kompiuteris be pelės, kaip verslininkas be „stogo“.

Sunku nuvyti musę nuo monitoriaus pelės kursoriumi.

Jei kompiuteris sutaupo 50% darbo laiko, tai įsigykite du tokius kompiuterius.

Jei „Steel 2“ lėktuvui programas kurtų „Microsoft“, tai jis galėtų pakibti ore ir nejudėti.

Jei norite dažniau susitikti su jums patikusia mergina, instaliuokite jai „Windows2000“.

Kiek „Windows“ belaužytum, vis vien Geitsas naujus sugalvos.

„Windows“ perinstaliavimas panašus į šaldytuvo atšildymą: padeda, bet neilgam.

Niekada netikėk „Skandisku“, „Daktaru Vebu“ ir Bilu Geitsu.

Kompiuteristas įkrito į upę ir šaukia: – F1, F1!

Nusibodo gyventi... nuspausiu „Esc“.

43-IASIS kompiuterių dėsnis
Viskas, kas gali sugesti, sugenda...

12.1. MODEMAMS:

Kompiuteris be modemo – pinigai pavėjui.

14400 greičio modemas išmokė kantrybės.

Tą dieną, kai jūs pirksite greitesnį modemą, gamintojas pakeis gamybos standartus taip, kad jūsų modemas galės jungtis tik su analogišku modemu. (Jų buvo parduota 100 vienetų).

Gamykla įdės klaidingą instrukciją ir jūs sugaišite valandų valandas ieškodami valdymo jungiklio, kurio net nebus modeme.

Nesvarbu kokiu būdu kompiuteris sprendžia problemą, kilusią dėl modemo, tai sukels mažiausiai keturias kitas problemas.

12.2. Kas būtų, jei „Microsoft“ gamintų... automobilius?

Visi privalėtų vartoti tik „Microsoft“ benziną.

Ypatingas metų modelis, užuot pasirodęs prieš metus, pasirodytų tik sekančiais metais.

Kiekvieną kartą perdažius keliuose skiriamąsias juostas, visiems tektų pirkti naujas mašinas.

Laikas nuo laiko jūsų automobilis be jokios priežasties tiesiog subyrėtų į krūvą geležinių kniedžių ir veržlių, ir jūs turėtumėt ją iš naujo surinkinėt. Dėl kažkokių keistų priežasčių jūs turėtumėt su tuo susitaikyti.

Jūsų mašinoje vienu metu galėtų važiuoti tik vienas žmogus, nebent jūs esate ypač plačių užmojų pilietis ir nusipirkote 95 arba NT modelį. Tačiau tuo atveju jūs turėtumėt papildomai nusipirkti mašinos sėdynių.

Jūs nuolatos būtumėte primygtinai verčiamas atnaujinti savo mašinos mazgus iki naujausio modelio lygio.

Benzino matuoklio, tachometro, uždegimo, šviesų indikatoriai prietaisų panelyje būtų pakeisti vieninteliu „Bendrojo kracho“ („General car fault“) indikatoriumi.

Visiems žmonėms būtų nuolatos primenama apie „šviežiausias naujienas“ „Microsoft‘o“ automobilių rinkoje, visiškai užmirštant, kad visa tai jau prieš du metus realizuota kitų firmų modeliuose.

Koncernas „Sun Motorsystems“ pagamintų saulės energija varomą, dukart patikimesnę, 5 kartus greitesnę mašiną, kuri kažkodėl galėtų važinėti tik 5% kelių.

12.3. INTERNETUI:

VARTOTOJAMS:

Jei pro langą nieko naujo pasaulyje, susijunk su „Internetu“ – langu į pasaulį!

Jei to nėra „Internete“, vadinasi, tai neegzistuoja.

Ten, kur jums būtinai reikia būti, šiandien patekti neįmanoma.

Patys geriausi tinklapiai yra nelegalūs, amoralūs arba toli.

„Sysop“ – blogio bendrininkas.

Kai „Sysop“ nėra, viskas klojasi gerai.

Limito nepakanka niekada.

2+2=3,9999999999999999999999999999

Jei visą laiką vien tik klaidos, trenkit, kaip reikiant.

„Netsex“ – tai nusivylimas.

LOGINĖ NESUTIKIMO išvada:
Jei nesutinkate su šuo dėsniu, vadinasi, jūs „Sysop“.

Visada naudokite virtualų prezervatyvą darydami abejotinus veiksmus su keistais kompiuteriais.

Kai virtualus prezervatyvas nepasiekiamas, atsargiau rinkite tekstą.

Jūsų egzistencija visada priklauso nuo elektros.

TIK MODEMŲ VARTOTOJAMS:
Esant įtampos svyravimams, jūsų kompiuteris išsijungia kaip tik tada, kai sprendžiami Gyvenimo, Mirties ir Virtualaus Sekso klausimai.
LOGINĖ IŠVADA NR. 1:
Šis dėsnis bus ignoruojamas, jei tai buvo ne jūsų kompiuteris.
LOGINĖ IŠVADA NR. 2:
Šis dėsnis bus visiškai ignoruojamas, jei kompiuteris yra universiteto nuosavybė (jiems vis tiek reikia jį keisti).

Šypsenėles J universalios.

Tai ne šypsena, o draugiškas „interfeisas“.

Jei bylai atsisiųsti reikia 30 minučių, ir tam naudojama telefono linija, tai kas nors namie pakels telefono ragelį likus 15 sekundžių iki siuntimo pabaigos.

Niekada nerėkite ant savo kompiuterio.

Tikrovė ir virtualus gyvenimas nemaišomi.

Elektroninis laiškas, kuriame parašytas įžeidžiantis atsakymas, ateina maksimaliai greitai.

LOGINĖ INFORMACIJOS GAVIMO išvada:
Jei jūs galite perskaityti tai, vadinasi, turite modemą.

Nesvarbu, kad jūsų žinutė neutralaus turinio, ji vis vien kažką įžeis.

Pirmas kartas, kai jūs pamiršite patikrinti atsisiųstąją bylą antivirusine programa, ir bus pirmas kartas jūsų gyvenime, kai ten bus virusas.

Gaunu e-mail‘ą, vadinasi, egzistuoju.

Vienatvė – tai kai yra e-mail‘as, bet laiškus atsiunčia tik naujienų grupių serveris.

DARBO paradoksas
Per tris valandas (jei tai nuo 00:00 iki 3:00) jūs spėsite padaryti daugiau, nei per šešias valandas (tačiau nuo 12:00 iki 18:00).

– Jo OPTIMISTO PAPILDYMAS:
Nesvarbu, kad tinklapis „pakimba“, galbūt jis gerai rodo.

12.4. INTERNETO PATARLĖMIS IR MĮSLĖMIS:

Tikrąją bendravimo vertę supranti tik žiūrėdamas į sąskaitą už „Internetą“.

Geras „baneris“ – miręs „baneris“.

Girtas hakeris praktiškai nenugalimas.

Aš ne hakeris, tiesiog, blogai miegojau.

Tinklai tinklai susivykit, „Internetą“ sudarykit.

Nėra to blogo, kuris neišeitų į „Internetą“.

Devyni amatai, dešimtas – „Internetas“.

Daug žinosi – „Internetu“ tapsi.

Kol jaunas – junkis prie „Interneto“.

Kas neprisijungęs prie „Interneto“, tam ir valgyt duot nereikia.

Tiesiai arčiau, per „Internetą“ greičiau.

Džiaugiasi tinginys, prie „Interneto“ prisijungęs.

Žodis žvirbliu išlekia, „SysAdmino“ įspėjimu grįžta.

Lenk medį, kol prisijungęs prie „Interneto“.

Negirk dienos be „Interneto“.

Moki „Jav‘ą“ – žinai „Web‘ą“.

Į kairę pasuksi – „BitNet“, į dešinę – „FidoNet“, o tiesiai – „Internet“.

Kas ieško „Internete“ – randa!

Negerinsi kompiuterio – pasens, neįsijungsi į „Internetą“ – pats pražilsi!

Nemesk „Tinklo“ dėl tinklelio.

Nesiųsk virusų kitam – pats gausi!

Šviečia saulė ir mėnulis, „Internetui“ viskas nulis.

Šuo loja, o „Internetas“ veikia.

Tinginys ir į „Internetą“ koja rado.

Ne metas šunis šerti, kai laikas į „Internetą“ jungtis.

Kiek vilką bešertum – vis į „Internetą“ žiūri.

Penki tvartai – vienos durys. Kas? („Routeris“)

Gerai ten, kur nėra „Interneto“.

Du tinklai gerai, bet „peering‘as“ dar geriau.

Kaip pašauksi, taip atsilieps. Kas? („Pingas“)

Juokiasi tas, kas žino „root‘o“ slaptažodį.

Ilgą laiką egzistavo hipotezė, kad jei milijoną beždžionių pasodinsi prie rašomųjų mašinėlių, tai pagal tikimybių teoriją po kai kurio laiko jos parašys „Karą ir taiką“. Dabar, vystantis „Internetui“, mes žinome, kad tai netiesa.

12.5. TINKLAPIAMS, INTERNETO SVETAINĖMS 

Galutiniam tinklapio užbaigimui reikia be galo daug laiko.

LOGINĖ IŠBAIGIMO išvada:
Atsižvelgiant į baigtinę atskirai paimto tinklapio dizainerio gyvenimo trukmę, padaryti tinklapį neįmanoma.

Kiek žmonių betestuotų jūsų tinklapį, visiems likusiems jis neveiks.

Jei jūsų tinklapis patinka jums, jūsų draugams ir draugų draugams, tai visiems likusiems jis nepatiks.

Jei dizainas nepriekaištingas, tai suklysta programuotojas. Jei programa ideali, nepavyksta parinkti spalvų gamos.

Jei abi šios pareigybės suderintos viename asmenyje, tai gaunate neveikiantį „skriptą“ ir bjaurų dizainą.

Laikas sugaištas tinklapio kūrimui atvirkščiai proporcingas jo dydžiui ir svarbai.

Tinklapio struktūros sudėtingumas auga, iki neviršija jo kūrėjo fantazijos.

Jei iš pirmo žvilgsnio tinklapio navigacija paprasta, tai susigaudyti joje bus sunku. Jei iš pirmo žvilgsnio ji sudėtinga, tai susigaudyti joje bus neįmanoma.

Kokia paprasta bebūtų jūsų tinklapio navigacija, niekas išskyrus jus nesupras.

Jei jums kuriant savo tinklapį jo tema buvo unikali, tai publikavimo momentu ji bus labiausiai paplitusi ir nuvalkiota.

Visi duomenys, kuriuos jūs talpinate savo tinklapyje, bus pasenę.

Kaip dažnai jūs betikrintumėt sąsajas, pusė jų „mirs“ kaip tik tą akimirką, kai pas jus užeis tinklo žurnalistas, apžvalgininkas arba konkurso komisijos narys.

– Jo LOGINĖ išvada:
Iš šimto sąsajų neveikiančios bus tos 10, kurias jie pasirinks atsitiktinai.

Jei jūsų tinklapis veikia, jam skiriami tik pagyrimai, jis lengvai pasiekiamas, tai laukite nemalonumų pačiu artimiausiu metu.

Jūs niekada nepasieksite, kad jūsų tinklapis padoriai atrodytu ir „Netscape“, ir MSIE.

– To loginė svajonių išvada nr. 1:
Neverta net svajoti, kad jis atrodytų vienodai.

– To loginė svajonių išvada nr. 2:
Neverta net svajoti apie suderinamumą su kitomis peržiūros programomis.

Vartotojas skirtingose OS skirtingai matys jūsų tinklapį, net jei naudos tą pačią peržiūros programos versiją.

Jei padarysite tinklapį tinkamą senoms tekstinėms peržiūros programoms, tai gausite piktus laiškus, kaltinančius jus atsilikimu nuo progreso. O panaudoję pačias naujausias technologijas – būsite apkaltintas nedėmesingumu vidutiniam statistiniam vartojimui.

„Windows“ blogiausiai supranta „win-1251“ kodavimą.

Visur, kur pakanka 8–16 spalvų, bus naudojamos 256. Visur, kur pakanka 256, bus naudojamas „jpg“. Visur, kur reikalingas „jpg“, bus naudojamas „gif“ su 4 spalvų palete.

Visi paveikslėliai, skirti „jpg“ bus išsaugoti „gif“ formate ir atvirkščiai, taip, kad minimalios kokybės grafika užimtų daugiausia vietos.

Jūsų tinklapio pasiekiamumas atvirkščiai proporcingas vartotojo kanalo pajėgumui.

Jei jūsų tinklapis puikiai suderintas jūsų kompiuteryje, tai perkeltas į serverį jis neveiks.

Iš viso jūsų tinklapio nepasiekiamas bus pats populiariausias puslapis arba puslapis, kuriame yra tinklapio turinys.

Serveris, į kurį jūs patalpinote savo tinklapį, artimiausiomis dienomis taps nepasiekiamu arba nustos egzistavęs.

Kuo stropiau jūs laikotės serverio naudojimosi taisyklių (skaitliukas, reitingas, baneriai ir t. t.), tuo greičiau jus atjungs apkaltinę sukčiavimu.

Internetinės paieškos programos ignoruoja žodžius, įrašytus į „content“, kuris buvo specialiai sukurtas šių paieškos programų darbui.

Nesvarbu kokius žodžius jūs įtrauktumėte į „content“, vartotojas ieškos jūsų tinklapio pagal visiškai kitokius žodžius.

– To loginė papildymo išvada:
Į „content“ jūs galite rašyti bet kokius žodžius. Pavyzdžiui, meilės prisipažinimą.

Indeksacijos darbai pasieks jūsų tinklapį pusmečiu vėliau nei kaimyninį tinklapį, esantį tame pat serveryje.

ŽINOMUMO paradoksas:
Kuo autoritetingesnis ir garsesnis tinklo meistras, tuo daugiau žmonių laiko jį nevykėliu.

NUOPELNŲ ATSIMINIMO dėsnis:
Nuopelnai prisimenami, nesėkmės užrašomos.

Pasaulyje 90% visko – šlamštas. „Internetas“ ne išimtis. Svarbiausia, įsigudrinti patekti į likusius 10%.

12.6. PROGRAMAVIMUI:

KLASIKINIAI DĖSNIAI:

Jei programuotojas pripažintas nepakeičiamu, tai geriausia, ką galima padaryti – kuo greičiau atsikratyti jo. (Džeraldas Veinbergas)

Netgi programuotojai neskaito programų.

Egzistuoja programos, kurias reikia išmesti dar prieš naudojant.

Sistemų konstruktoriai kenčia nuo to, kad kuo geriau veikia jo sistema, tuo mažiau vartotojai žino apie jos egzistavimą.

Klaidoms lokalizuoti: reikalingas žmogus, turintis uošvės užsispyrimą ir žiurkės instinktus. 

Programavimas – kaip ir meilė – vienas žodis, už kurio slepiasi begalinis skaičius užsiėmimų.
Ryšys tarp klaidos dydžio ir jos pasekmių dydžio neegzistuoja.

Dokumentacija programavime – tai vanduo laužui. Vadovai mano, kad tai gera priemonė, nes programuotojai taip jos nekenčia.

Žmogaus smegenys įprastai apkrautos tik 10% savo pajėgumo. Likusioji dalis – operacinė sistema.

Skaičiavimo mašina – kaip biliardas ar muzikinis automatas: turi patrauklumo jėgą, kylančią iš loginio išbaigtumo.

Programuotojas – kaip poetas: dirba beveik vien galva.

Programuotojai – optimistai, kai tvirtina a) Šį kartą programa tikrai veiks, b) Aš ką tik radau paskutinę klaidą.

Programos kaina priklauso nuo žmonių skaičiaus ir darbo laiko, tačiau jos sėkmingumas – ne. Iš to seka, kad žmonių skaičiaus-laiko kaip darbo kiekio matavimo vienetas yra pavojingas ir klaidinantis mitas.

Programai – kaip ir vaikui išnešioti, reikia devynių mėnesių, nepriklausomai nuo to, kiek moterų bus į tai įtraukta.

BRUKSO KŪRIMO TRUKMĖS dėsnis:
Jei programos kūrimas viršija numatytus terminus, tai papildoma darbo jėga tik dar labiau užvilkins darbų pabaigą.

Reikalauti ir efektyvumo, ir lankstumo iš tos pačios programos – tas pats, kaip ieškoti žavingos ir kuklios žmonos. (Frederikas Bruksas Jaunesnysis)

Kad rastų klaidas, programuotojas privalo turėti protą, kuriam teikia malonumą trūkumų radimas ten, kur atrodytų, viešpatauja grožis ir tobulybė. (Frederikas Bruksas Jaunesnysis)

Kai programavimo projektas galutinai priimtas, jis tampa pasenusiu savo koncepcija.

Vadovo užsispyrimas gali nulemti užduoties vykdymo grafiką, tačiau tik ne jo tikrosios pabaigos terminą. (Frederikas Bruksas Jaunesnysis)

Asmuo, nesugebantis pasijuokti iš savęs kartu su kitais, ilgai neištvers programavimo. (Frederikas Bruksas Jaunesnysis)

PROGRAMOS – OMLETO PASIRINKIMO taisyklė:
Jei po dviejų minučių omletas dar neiškepęs, užsakovas turi pasirinkimą – palaukti arba suvalgyti jį žalią. (Frederikas Bruksas Jaunesnysis)

Kai kuriant programą atrodo, kad jau viskas veikia, viskas sujungta į sistemą – jums dar liko darbo keturiems mėnesiams. (Čarlzas Portmanas)

Atsitiktinių skaičių generavimas – per daug svarbus klausimas, kad palikti jį atsitiktinumo valioje. (Robertas Kovziu)

Nežinau priežasties, dėl kurios mes neturėtume to daryti, tačiau, galbūt vėliau mes sugalvosime kokią nors. (Markas Devidsonas)

Klaida? Tai ne klaida, tai sisteminė funkcija. (T. Džonas Vendelas)

Vartotojas nežino ko nori, iki nepamatys tai, ką gavo. (E. Jodanas)

Kompiuteris daro mus kvailiais.

Tuščiame diske galima ieškoti amžinai.

Visas kritines programas rašau „Asembleriu“, o komedines – „Fortranu“.

Kompiuteris visada turi pasiteisinimą, programuotojas – niekada. (Markas Devidsonas)

Jei derinimas – klaidų pašalinimo procesas, tai tada programavimas – jų įvedimas. (E. Deikstra)

Jūs jau pasiekėte būseną, kai neturite laiko, kad išspręstumėte tas problemas, kurios atima visą jūsų laiką. (Markas Devidsonas)

Kompiuteriai – nuostabu: per kelias minutes jie gali padaryti tokią grandiozinę klaidą, kokios negalėtų padaryti daug žmonių per kelis mėnesius. (M. Mičemas)

Jei programuotojas mano, kad 1 kilometras yra 1024 metrai, jis – profesionalas.

PROGRAMŲ KLAIDOMS
Apibendrintoji V. TICHONO KLAIDŲ teorija:
Klaidos neišsemiamos, kaip ir atomas.

KLAIDŲ KIEKIO aksioma:
Bet kokioje programoje yra klaidų.

KLAIDŲ PROPORCINGUMO dėsnis:
Kuo reikalingesnė programa, tuo daugiau joje klaidų.

– Jo loginė išvada:
Klaidų nėra tik absoliučiai nereikalingoje programoje.

FUNDAMENTALUSIS KLAIDŲ TEORIJOS dėsnis:
Iš klaidų mokomasi.
– Jo loginė išvada nr. 1:
Programuotojas, parašęs programą, tampa ekspertu.
– Jo loginė išvada nr. 2:
Kuo daugiau programuotojas daro klaidų, tuo greičiau jis tampa ekspertu.
– Jo loginė išvada nr. 3:
Žymus programuotojas–ekspertas niekada nerašo programų teisingai.
Ją papildanti pastaba:
Tam jis ir ekspertas.

Nurodymas PRADEDANČIAM PROGRAMUOTOJUI:
Jei jums iš pirmo karto pavyko parašyti programą, kurioje kompiliatorius nerado nė vienos klaidos, praneškite apie tai sisteminiam programuotojui – jis ištaisys klaidas kompiliatoriuje.

KLAIDŲ APTIKIMO dėsnis:
Programuotojas gali surasti klaidą tik svetimoje programoje.
– Jo loginė išvada:
Klaidai ne vis vien, kas ją suras.

PERSPĖJIMAS KLAIDŲ TAISYTOJAMS:
Niekada netaisykite surastų klaidų programoje, nes tai pagimdys nežinomą skaičių nesurastų klaidų. Geriau aprašykite jas dokumentacijoje kaip specifines programos veikimo ypatybes.

KLAIDŲ TAISYKLIŲ apibrėžimas:
Taisyklės, kurias apeinant rašomos programos, vadinamos klaidų kalba.

KLAIDŲ SEKOS dėsnis:
Klaidos gali sekti viena po kitos

EKVIVALENTINIŲ KLAIDŲ KOMUTATYVUMO dėsnis:
Dvi ekvivalentiškas klaidas sukeitus vietomis, rezultatas nesikeičia.

KLAIDŲ ADITYVUMO dėsnis:
Dvi viena po kitos sekančias nedideles klaidas galima apjungti į vieną rimtą klaidą.

Nėra būtina daryti vienodas klaidas kiekvieną kartą. galima padaryti vieną ir kreiptis į ją esant reikalui iš bet kurios programos vietos.

Klaidos gali sudaryti ciklus. Stabiliausias iš jų – begalinis.

KLAIDŲ REKURSYVUMO savybė:
Klaidos gali iššaukti viena kitą ir pačios save.

Klaidos gali būti daug kartų apjungtos viena su kita. Dvi apjungtos klaidos vadinamos lygine klaida ir klaida nelaikomos.

LOGINIŲ KLAIDŲ dėsnis:
Jeigu parašyta programa suveikė teisingai, tai arba jos darbo metu buvo įvykdytas lyginis klaidų skaičius, arba programuotojas nesuprato užduoties.

– Jo loginė išvada suformuluota politikams
Klaida pakartota du kartus, nustoja būti klaida.

Vykdymo metu klaidos turi patį aukščiausią prioritetą. Klaidos vykdymą nutraukti gali tik kita, aktyvesnė klaida.

Klaidos gali ignoruoti joms siunčiamas OS (Operacinės sistemos) užklausas. Klaidų siunčiamų užklausų OS ignoruoti negali.

Dirbant su bylomis klaidos gali naudotis bazinės OS bylų sistema ir jos klaidomis.

Kompiuteryje su lygiagrečia (RISC) architektūra gali būti vykdomos kelios klaidos vienu metu.

Sisteminės programos, kompiliatorius, IDE, etc. palengvina programų ir klaidų kūrimą.

GENO(?) TESTO apibrėžimas:
Testavimas – tai klaidų teste ieškojimo procesas. Geras testas privalo turėti klaidų, kompensuojančių jų trūkumą testuojamoje programoje.

Programavimo kalbos redaktorius, skirtas apsaugoti programuotoją nuo sintaksės klaidų, skatina kurti itin painias klaidas, kurių surasti nepavyksta nei kompiliatoriumi, nei „debugger‘iui“. Paprastas tekstinis redaktorius tokių galimybių nesuteikia.

Programa–transliatorius yra skirta programų pervedimui iš aukšto lygio kalbos į mašininę, darbo metu generuoja klaidas. Klaidos, kurios buvo pradiniame tekste, išverčiamos į mašininę kalbą tiksliai.

Nieko programos darbas taip nestebina, kaip jos autorius.

Jei programuotojas 8:00 yra darbe, vadinasi, jis ten ir nakvojo.

Bet kokia programa, kuri sėkmingai išlaikė testavimą, paseno.

Jei kas nors išėjo kreivokai, pavadinkite tai beta versija.

Tai ne defektas, tai paslėpta ir retai vartojama charakteristika.

Daugiaplanės užduoties vykdymas leidžia padaryti keletą klaidų tuo pat metu.

Gamta nekenčia lygybių su antrojo laipsnio diferencialais.

Tapti programuotoju, ir niekada nepamatyti pasaulio.

Nepriklausoma programinė įranga neveiks su BET KOKIA įranga.

Programa su defektais – abstrakti sąvoka.