Pavelas Bogdanovičius

Eidamas 70-uosius metus, 2017 m. rugpjūčio 10 d. ilsėdamasis Lietuvos pajūryje netikėtai mirė talentingas fizikas teoretikas, habilituotas mokslų daktaras, itin gabių mokinių papildomo ugdymo mokyklos „Fizikos olimpas“ vienas steigėjų (1994 m.), daugiametis šios mokyklos dėstytojas bei nuolatinis Lietuvos komandos tarptautinėse fizikos olimpiadose vienas vadovų, profesorius Pavelas Bogdanovičius.

P. Bogdanovičius gimė Vilniuje 1946 m. rugsėjo 12 d., vidurinę mokyklą baigė aukso medaliu,  o Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą 1969 m. – su pagyrimu. Paskirtas dirbti į Fizikos ir matematikos institutą, jis netrukus įstojo į aspirantūrą ir 1973 m. Vilniaus universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Įprastinio ir apibendrintojo Hartrio ir Foko metodo taikymo klausimu“ (vadovas prof. Adolfas Jucys). Toliau aktyviai dirbo plėtodamas atomo banginių funkcijų teoriją, ją realizuodamas universaliose programose ir taikydamas didelio tikslumo spektrų charakteristikoms gauti, eksperimentiniams spektrams interpretuoti. Tie rezultatai buvo apibendrinti jo habilituoto daktaro disertacijoje „Atomo skaičiavimų metodų išplėtojimas, matematinio aprūpinimo sukūrimas ir panaudojimas atomų ir jonų diskretinių būsenų spektroskopinėms charakteristikoms tirti“, kurią apgynęs 1988 m. tapo grupės vadovu, Instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju.

P. Bogdanovičius išplėtojo transformuotųjų radialiųjų orbitalių metodą, pasiūlė pataisinių konfigūracijų atrankos būdą, dalinio matricų diagonalizavimo algoritmus ir tuo remdamasis realizavo efektyvų konfigūracijų superpozicijos metodą. Jis pasiūlė kvazireliatyvistines Hartrio ir Foko lygtis, suderinamas su Breito ir Paulio artiniu. Tuo remiantis buvo sukurtas universalių programų kompleksas, kurį P. Bogdanovičius ir jo bendradarbiai plačiai taikė šuolių tikimybėms ir gyvavimo trukmėms teoriškai tirti, o astrofizikai – svarbių daugiakrūvių jonų spektrinėms charakteristikoms nagrinėti. Vadovavo 5–6 mokslų daktaro disertacijų rengimui, nors ne visų jų buvo oficialus vadovas. Bendradarbiaudamas su užsienio mokslininkais, dirbo mokslinį darbą Lavalio (Kanada) ir Lundo (Švedija) universitetuose.

P. Bogdanovičiui (kartu su bendradarbiais) už atomo teorijos darbus 2004 m. buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos vardinė Adolfo Jucio premija, o 2013 m. – Lietuvos mokslo premija.

Daug dėmesio P. Bogdanovičius skyrė ir pedagoginei veiklai. Nuo 1994 m. dėstė kvantinę mechaniką Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas), 1999 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.

P. Bogdanovičius daugelį metų labai aktyviai prisidėjo prie fizikai gabių mokinių ugdymo, skaitė sudėtingų tarptautinių olimpiadų uždavinių sprendimo paskaitas mokykloje „Fizikos olimpas“ nuo pat šios mokyklos įsteigimo 1994 m. Buvo vienas Lietuvos jaunųjų fizikų olimpiadų ir čempionatų organizatorių, kasmet padėjo rengti Lietuvos komandą tarptautinėms fizikos olimpiadoms, vadovaudavo komandai šių olimpiadų metu. Kartu su bendraautoriais parengė „Olimpiadinį fizikos uždavinyną“ (1994).

P. Bogdanovičius buvo Lietuvos fizikų draugijos ir Lietuvos astronomų sąjungos narys, Lietuvos fizikų draugijos valdybos narys, Tarptautinės astronomų sąjungos narys.

Deja, staigi mirtis jį išplėšė nebaigus pradėtų ir numatytų darbų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą žmonai Marijai, sūnui, dukrai, anūkams, broliui Aleksėjui, kitiems velionio artimiesiems, kolegoms, mokiniams, visiems jį pažinojusiems.

Atsisveikiname su velioniu Vilniaus laidojimo rūmų (Olandų g. 22) 6-oje salėje nuo rugpjūčio 13 d. 12 val. Laidotuvės vyks rugpjūčio 14 d., pirmadienį, Vilniaus Rokantiškių kapinėse. Karstas išnešamas 15 val. 30 min.

R. Karazija, P. Jonušas