Fizikai
Makoto Kobayashi, Toshihide Maskawa ir Yoichiro Nambu vakar kėlė
šampano taures. Už atradimus elementariųjų dalelių fizikoje
jie draugiškai pasidalins Nobelio fizikos premiją.
10
milijonų Švedijos kronų (3,5 mln. litų), medaliai ir kvietimai
į iškilmingą Nobelio premijų teikimo ceremoniją gruodį
Stokholme. Toks įvertinimas skirtas fizikos mokslo pasaulyje jau
kelis dešimtmečius žinomiems japonams.
Pusė
minėtos piniginės premijos teko 87 metų Čikagos universiteto
profesoriui Y.Nambu.
Jis
sukūrė matematinį savaiminės simetrijos pažaidos atvaizdavimą.
Y.
Nambu darbas sustiprino modelio teoriją. Ši teorija aprašo
stipriąją, silpnąją ir elektromagnetinę sąveikas ir
elementariąsias daleles, iš kurių sudaryta materija,
Savaiminės
simetrijos pažaida po regimai netvarkingu paviršiumi slepia
gamtos tvarką.
Y.
Nambu teorijos atskleidžia standartinį elementariųjų dalelių
fizikos modelį, sakoma Švedijos karališkosios mokslų
akademijos pareiškime.
Japonijoje
gimęs Y. Nambu 1952 metais persikėlė gyventi į JAV.
Kitą
premijos dalį dalysis 64 metų M. Kobayashi ir 68 metų T.
Maskawa. Šie Japonijoje gyvenantys mokslininkai atrado pažeistos
simetrijos ištakas, nuspėjančias mažiausiai trijų kvarkų (mažiausių
žinomų elementariųjų dalelių, neturinčių vidinės struktūros)
šeimų egzistavimą gamtoje.
Švedijos
karališkoji mokslų akademija nurodė, kad M. Kobayashi ir T.
Maskawa paaiškino simetrijos pažaidą vadovaudamiesi
standartiniu mokeliu, bet apsiūlė tą modelį pratęsti trims
kvarkų šeimoms.
Savaiminė
simetrijos pažaida, kurią studijavo Y. Nambu, skiriasi nuo pažeistos
simetrijos, kurią apibūdino M. Kobayashi ir T. Maskawa. Šie
savaiminiai reiškiniai, atrodo, egzistavo gamtoje nuo pat visatos
pradžios. Bet šie reiškiniai, pasirodę per dalelių
eksperimentus 1964 metais, sukėlė didžiulę nuostabą,
skelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.