Atminties stebuklai – pasaulio čempionate

Rita STANKEVIČIŪTĖ
LR korespondentė Vašingtone

Lietuvos rytas, Rytai-Vakarai, 
2011 03 26, Nr. 12 (909)

Ar kas nors dar įsimena draugų telefono numerius? Žmogaus atmintyje vietos netrūksta, bet jie ja nebesinaudoja. Tačiau yra ir atminties lavinimo entuziastų. Jie net varžosi tarpusavyje, kas greičiau ir daugiau įsimins.

Per metus J.Foeris sugebėjo taip išlavinti savo atmintį, kad per kelias minutes įsidėmėjo sumaišytos kortų malkos eilės tvarką, 120 nieko bendra vienas su kitu neturinčių skaičių seką, 156 nepažįstamųjų vardus ir pavardes.

 E.Salmano nuotr.

Per 15 minučių – 156 nepažįstamųjų vardai ir pavardės.

Per 5 minutes – 120 absoliučiai nieko bendra vienas su kitu neturinčių skaičių seka.

Per 1,40 minutės – sumaišytos kortų malkos eilės tvarka.

Neįtikėtina, kad tai galima įsiminti?

Taip atrodė ir amerikiečiui Joshua Foeriui, kai 2005-aisiais jaunas žurnalistas atvyko parengti pasakojimo apie JAV Atminties čempionatą.

„Tai gali bet kas”, – jį patikino galvotieji dalyviai ir taip įkvėpė vaikiną, kad jis nusprendė išmėginti savo gebėjimus ir pats dalyvauti čempionate po dvejų metų.

Skaičiai, pateikti šio rašinio pradžioje, – J.Foerio darbo rezultatas.

Be technikos dingsta atmintis

2006-aisiais šis žurnalistas sugebėjo tapti Atminties čempionato nugalėtoju, o dabar apie tai parašė knygą, kuri sužavėjo amerikiečius.

„Būtų buvę gerai, jei kas nors apie tai man būtų pasakęs mokykloje! Būtų buvę naudinga, – šypsojosi 26 metų J.Foeris. – Ši technika praverčia, kai reikia įsidėmėti, tarkime, sąrašą produktų, kurių norima įsigyti parduotuvėje. Bet manau, kad tai daroma dėl svarbesnių dalykų.”

Atmintis – beribė?

  • Žmogaus smegenų atminties dydis yra beveik beribis. Manoma, kad nervų ląstelės gali suformuoti tokį skaičių modelių, kad po vieneto sektų dar 800 nulių.

  • Manoma, kad vidutinis žmogus per dieną turi 70 tūkst. minčių.

  • Japonui Akirai Haraguchi priklauso niekada nesibaigiančio skaičiaus pi atkartojimo rekordas. Jis iš atminties padiktavo 83 tūkst. 431 skaičių po kablelio.

  • Pasaulio atminties čempionas anglas Benas Prodmore’as įsiminė sumaišytos kortų malkos seką per 24,68 sekundės.

  • Ilgiausią atmintį tarp gyvūnų turi drambliai. O auksinės žuvelės ilgiausiai gali prisiminti tris mėnesius.

Dar ne taip seniai deklamuoti eilėraščius, įsiminti skaičius ir faktus atrodė normalu ir būtina.

Bet technologijos perėmė vis daugiau atminties funkcijų, ir dabar žmonės geriausiu atveju atmintinai prisimena vieną kitą Williamo Shakespeare’o monologą. Ir tai dažniausiai trumpam.

Pametus mobilųjį telefoną ar kompiuterį daugumą ištinka isterija, nes galvoje nėra net artimiausių žmonių telefono numerių ir gimtadienių, kuriuos taip patogiai visada primena „Facebook” kalendorius.

Mes pamirštame, kad įmanoma įsiminti, ir net nebežinome, kaip tai daroma, nors technika egzistuoja jau tūkstantmečius.

Informacija tampa vaizdiniais

Kai J.Foeris nusprendė, kad jo atmintinei smegenyse užteks miegoti, ėmė studijuoti renesanso laikų atminties meną, neurologijos mokslus ir indeksavimo metodikos istoriją.

Svarbiausia, jis susirado trenerį – atminties meistrą britą Edą Cooke’ą.

„Atminties gerinimo technikos padaro vieną dalyką – paprastą informaciją paverčia prasmingesne. Tai, ką turime įsiminti, tampa neišdildomai ryšku”, – sakė E.Cooke’as.

Dažniausiai žmonės įsidėmi tai, kas juos domina – detales apie krepšinį ar paskalas, tačiau datas, skaičius, apibrėžimus ar vardus tuoj pat pamiršta.

Svarbiausias triukas yra tai, kaip naudojantis vaizduote šiuos duomenis paversti kuo nors spalvingu. 

Kiekvienam dalykui svarbu priskirti nepamirštamą ar gerai pažįstamą vaizdinį, o tada įsivaizduoti, kaip judi tam tikra erdve pro kitus susikurtus vaizdus, primenančius reikalingas detales.

„Tokie oratoriai, pavyzdžiui, kaip Ciceronas, naudodavosi šia technika, kai sakydavo septynių valandų kalbas nuolat pertraukiami antikinės Romos Senato”, – sakė E.Cooke’as.

Geriausiai įsimena keistenybės

Kaip pasakojo J.Foeris, net jei nori įsidėmėti paprastą produktų sąrašą, tarkime, agurkėlius, varškę ir cukrų, pradėk nuo to, kad galvoje susikuri vaizdinį, kuriame sode stovi stiklainis agurkų. Šalia – baseino dydžio varškės vonia, kurioje plaukioja dainininkė Lady Gaga. Ir taip toliau.

Kuo keistesni vaizdai, tuo lengviau juos įsidėmėti.

Tas pat galioja ir norint įsidėmėti tūkstantį skaičių, tris šimtus žodžių ar penkiasdešimties eilučių poemą.

Tiesa, J.Foeris prisipažįsta, kad jam sunkiausiai sekasi būtent poezija: „Man neblogai sekasi įsiminti veidus ir vardus, bet eilėraščiai yra mano silpniausia vieta.”

Net savo knygą jis pavadino taip, kad pavadinimas įstrigtų, nes yra keistokas – „Mėnulio žingsniu su Einšteinu”.

Aprašydamas savo patirtį amerikietis suprato, kaip svarbu gyvenime nepamiršti prisiminti: „Reikšminga pajusti momentą ir sąmoningai jį išgyventi.”