Jaunasis fizikas nuo vaikystės konstruoja lėktuvų
modelius
Vilnietis Vladas Jurkevičius pernai tarptautinėje
fizikos olimpiadoje iškovojo bronzinį apdovanojimą, prieš tai dvejus
metus iš eilės pelnė sidabro medalius Europos Sąjungos gamtos mokslo
olimpiadose, o šiemet įstojo į Kembridžo universitetą.
 |
Laimėjimai tarptautinėse olimpiadose padėjo
Vladui įstoti į Kembridžo universitetą.
|
Kai Vlado artimieji ir pažįstami, sužinoję, kad jis
rudenį pradės studijuoti Kembridžo universitete inžinerijos mokslus,
klausdavo, kiek laiko praleido prie vadovėlių, iš pradžių vaikinas
sakydavo tiesą kad visai nesimokė. Tačiau supratęs, jog juo niekas
netiki, dabar išsisuka, atsakydamas, kad šiek tiek teko pasėdėti prie
knygų. Nors iš tiesų buvęs Vilniaus licėjaus mokinys ruošdavo tik
fizikos ir anglų kalbos namų darbus, o tam skirdavo vos 15 minučių.
Valstybiniams brandos egzaminams gabus jaunuolis taip pat visai
nesiruošė, išskyrus anglų kalbos. Jausdamas, kad šis dalykas jam
silpniau sekasi, prieš egzaminą mėnesį kasdien po valandą gilino anglų
kalbos žinias. Palyginti su tuo, kad nemažai mokinių prieš egzaminus
mokosi kiauromis paromis, tai neatrodo didelės pastangos, tačiau Vladui
to visiškai užteko, kad gautų šimtuką. Kitus egzaminus jis taip pat
išlaikė puikiai matematikos žinios buvo įvertintos 96, fizikos 99, o
lietuvių kalbos 80 balų.
Tad ką vaikinas veikdavo tuo metu, kai jo bendramoksliai
kalė formules ar bandydavo suprasti įvairias teoremas?
Vietoj mokslų lėktuvų modelių konstravimas
Visą laisvą laiką Vladas nuo penktos klasės skiria
lėktuvų ir sklandytuvų modeliams konstruoti. Svečiuodamasis pas mamos
draugės sūnų ir pamatęs jo kambaryje daug paties sukonstruotų lėktuvų
modeliukų, Vladas ir pats užsimanė tuo užsiimti. Tad paprašė, kad mama
jį nuvestų į Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre
veikiantį modeliavimo būrelį ir aštuonerius metus be pertraukų ji lankė.
Lėktuvų modelius Vladas konstruodavo ne tik būrelyje tris kartus per
savaitę, bet dažnai ir namie iki išnaktų. Tėvai užeina į mano kambarį
apie antrą valandą nakties, o mane randa vis dar klijuojantį,
pasakoja Vladas. Jo mama prisimena, kad sūnaus kambarys dažniausiai
primindavo dirbtuves arba net sąvartyną, nes visas būdavo užverstas
įvairiausio dydžio detalėmis, kartonu, plastiku.
Nors konstruoti modelius didelio kruopštumo ir
kantrybės reikalaujantis darbas, tačiau Vladas nė karto nepasakė, kad
atsibodo ir norėtų mesti šį užsiėmimą. Tiesa, neseniai jau maniau, kad
atsisakys savo pomėgio, nes nuvykęs į varžybas išbandyti beveik dvejus
metus konstruoto sklandytuvo jį paleido ir šis nuskrido, nes nesuveikė
sustojimo mygtukas. Vladas grįžo labai nusiminęs, tačiau iškart pradėjo
konstruoti kitą modelį, pasakoja Jolita Jurkevičienė.
Moteris sako, kad sūnus dažnai būna išsiblaškęs, tačiau
konstruojant jam niekada nepritrūksta užsispyrimo baigti darbą arba
nepavykus vėl pradėti iš naujo. Būna, kad kelias savaites krapštausi
prie kurios nors vienos modelio detalės, bet paaiškėja, kad ne taip
dariau ir vėl pradedu nuo nulio. Tuo metu, kai mano draugai žaisdavo
kompiuterinius žaidimus, aš konstruodavau, sako Vladas.
Šis pomėgis atvedė vaikiną ir į inžinerijos mokslus. Jis
planavo iš karto studijuoti aviacinę inžineriją, tačiau Kembridžo
universitete pirmus dvejus metus dėstomi bendrieji dalykai, o tik paskui
galima rinktis siauresnę sritį. Šiandien Vladas dėl to visai nesigaili.
Po studijų planuoju grįžti į Lietuvą, o pas mus labai mažos
perspektyvos aviacijoje, todėl prasmingiau būtų pasirikti kitą
inžinerijos šaką, svarsto būsimasis pirmakursis.
Nors vaikinas supranta, kad baigus Kembridžo
universitetą bet kurioje pasaulio šalyje jo pomėgis galėtų tapti gerai
mokamu darbu, tačiau nenorėtų gyventi svetimame krašte. Neįsivaizduoju
savęs mąstančio angliškai, gimtinėje man mieliau. Be to, čia tėvai,
artimieji, draugai, teigia Vladas, ateitį siejantis tik su Lietuva.
Apie studijas Lietuvoje net nesvarstė
Beje, kad stos į vieną geriausių pasaulio universitetų,
jaunasis fizikas nusprendė dar devintoje klasėje. Pradėjęs mokytis
Vilniaus licėjuje jis daug bendravo su vyresniais mokiniais, šie jam
padėdavo ruoštis olimpiadoms, iš jų sužinojo, kad Kembridžo universitete
idealios sąlygos tiems, kurie nori mokytis. Be to, ten kur kas artimesni
dėstytojų ir studentų santykiai nei Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Vladui taip pat labai svarbu, kad Kembridžo universitete galima naudotis
visa naujausia įranga, reikalinga inžinieriams. Nebūčiau labai
liūdėjęs, jeigu būtų nepriėmę. Buvau išsiuntęs prašymus ir į kitus
Didžiosios Britanijos universitetus. Tik apie studijas Lietuvoje niekada
net nesvarsčiau, dėsto Vladas.
J.Jurkevičienė prisimena, kad bandė sūnų atkalbėti nuo
studijų užsienyje, patarė pirma baigti kurią nors Lietuvos aukštąją
mokyklą ir tik vėliau važiuoti tobulintis svetur. Tačiau Vladas per
beveik ketverius metus pripratino tėvus prie minties, kad išvyks į
Didžiąją Britaniją. Kad patektų į aukščiausias vietas pasaulio
universitetų reitinguose užimančią aukštąją mokyklą, vaikinas stengėsi
kuo geriau pasirodyti tarptautinėse olimpiadose, nes laimėjimai jose
atveria kelią į Kembridžą.
Jis žinias gilino papildomo ugdymo mokykloje Fizikos
olimpas, o namie ilgai prie uždavinių neužsisėdėdavo. Teorinę dalį
mums išaiškindavo per paskaitas Fizikos olimpe, todėl papildomos
literatūros skaityti nereikėjo, tekdavo tik paspręsti uždavinius, bet
juos gana greitai įveikdavau, pasakoja Vladas.
Ilgiau jis mąstydavo apie galimus sprendimų variantus tų
uždavinių, kuriuos norintiems papildomai paspręsti atrinkdavo Vilniaus
licėjaus matematikos mokytojas Benas Budvytis. Vaikinas sako, kad kaip
juos įveikti dažnai galvodavo net valgydamas ar vedžiodamas šunį. Itin
sunkius matematikos uždavinius jam patiko spręsti, visuomet pats sukdavo
galvą, kol sugalvodavo sprendimą. Jau nuo penktos klasės dalyvaudavo
Vladas ir matematikos olimpiadose, jose puikiai sekėsi, vis dėlto labiau
jį traukė fizika. Nuo vaikystės mane domino viskas, kas vyksta gamtoje,
pavyzdžiui, iš kur atsiranda vaivorykštė arba kodėl trenkus žaibui,
garsas atsilieka. Mano tėtis fizikas, todėl paaiškindavo fizikinius
procesus. Galbūt todėl ir atsirado potraukis fizikai. Nors neblogai
sekėsi ir chemija, tačiau nepatiko, kad daugelį dalykų reikia išmokti
mintinai. O matematikai ir fizikai pakanka loginio mąstymo, mano
Vladas.
Tiesa, dešimtoje klasėje jis dar buvo paniręs į
informatiką, spręsdavo uždavinius, per naktis programuodavo, dalyvavo
Baltijos šalių informatikos olimpiadoje, tačiau šis mokslas jam greitai
atsibodo.
Svarbiausia įgimtas loginis mąstymas
Būsimojo Kembridžo universiteto pirmakursio mama mano,
kad turėdamas tokią galvą Vladas galėjo dar geriau mokytis ir daugiau
pasiekti, tačiau jis sakydavo, kad jau žino, kiek jam reikia. Dėl to
namie nuolat kildavo konfliktų. Tėvai priekaištaudavo, kad mokslo
sąskaita konstruoju lėktuvų modelius. Galėjau iš visų egzaminų gauti
šimtukus, bet nuo to tik tėvai būtų laimingesni. Aš ir dabar neliūdžiu.
Ir laimėjimais olimpiadose daugiau džiaugdavosi tėvai nei aš pats,
atskleidžia gabus jaunuolis.
Vladas labai savimi pasitiki. Kartais gal net per daug.
Grįžęs žiemą iš pokalbio Kembridžo universitete pareiškė, kad jis tikrai
įstos, nors kad priimtų turėjo iš valstybinių egzaminų gauti ne mažiau
kaip 95 balus, pasakoja J.Jurkevičienė.
Vlado fizikos mokytoja Danutė Aleksienė sako, kad
pradėjęs dalyvauti tarptautinėse olimpiadose vaikinas tapo kur kas
pranašesnis už ją, tačiau tuo nė kiek nesipuikavo. Pamatęs, kad sekasi
ir gali laimėti, jis siekdavo aukščiausių įvertinimų, tačiau netapo
garbėtroška. Jau nuo devintos klasės, kai pradėjau Vladą mokyti, jaučiau
jo didelį susidomėjimą fizika. Jam neužtekdavo to, ką išgirsdavo per
pamokas. Norėdavo papildomai spręsti, nuolat užduodavo išsamių, įdomių
klausimų. Interesas ir kryptingas darbas padėjo jam tiek daug pasiekti,
mano D.Aleksienė.
Pats Vladas įsitikinęs, kad svarbiausia ne gera atmintis
ar užsispyrimas, o įgimtas loginis mąstymas. Tai, jo nuomone, ir padėjo
be didesnių pastangų laimėti pirmąsias vietas Lietuvos matematikos ir
fizikos olimpiadose, parsivežti ne vieną medalį iš tarptautinių
olimpiadų, kartu ir mokykloje gauti aukščiausius įvertinimus iš visų
dalykų.
|